Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos įstatai

1. Bendroji dalis

1.1. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, toliau “Draugija”, yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijanti asmenis, dirbančius šeimos medicinos (bendrosios praktikos) srityje.
1.2. Teisinė Draugijos forma – Asociacija.
1.3. Draugija turi komercinį, finansinį bei organizacinį savarankiškumą, antspaudą su savo pavadinimu, simboliką, sąskaitas viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų.
1.4. Draugija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, šiais įstatais.
1.5. Draugijos buveinė: Santariškių 2, Vilnius, Lietuvos Respublika.
1.6. Draugija atsako už savo prievoles visu jai priklausančiu turtu. Draugija neatsako už savo narių prievoles, o jos nariai neatsako už Draugijos prievoles.
1.7. Draugijos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
1.8. Draugijos veiklos laikotarpis neribotas.
1.9. Draugija veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Draugijos tikslai bei veiklos sritys

2.1. Pagrindinis LBPGD tikslas yra suvienyti šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų ir kitų specialybių gydytojų pastangas, stiprinti ir tobulinti šalies pirminės asmens sveikatos priežiūros sistemą, spręsti šeimos medicinos (bendrosios praktikos) problemas Lietuvoje ir integruotis į tarptautinę veiklą.

2.2. Pagrindiniai LBPGD uždaviniai:

2.2.1. skatinti šeimos medicinos (bendrosios praktikos) plėtrą plėtrą šalyje ir kuo plačiau supažindinti visuomenę su bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų veiklos privalumais gerinant asmens ir visuomenės fizinę ir psichinę sveikatą, vykdant ilgalaikę lėtinėmis ligomis sergančių ligonių priežiūrą, užtikrinant sveikatos priežiūros tęstinumą, vykdant ligų ir kenksmingų sveikatai įpročių prevencijos programas, ugdant ir stiprinant asmens ir visuomenės sveikatą;
2.2.2. reikšti ir ginti draugijos narių interesus ir nepriklausomumą;
2.2.3. ugdyti bendrą profesijos dvasią, ginti narių garbę ir orumą;
2.2.4. skatinti jaunų narių adaptaciją draugijos veikloje, visuomenėje, ugdyti jų profesionalumą;
2.2.5. palaikyti glaudžius ryšius su šalies sveikatos apsaugos valdymo institucijomis ir konstruktyviai bendradarbiauti sprendžiant šeimos medicinos (bendrosios praktikos) problemas;
2.2.6. aktyviai dalyvauti rengiant ir svarstant teisinius dokumentus, reglamentuojančius pirminės sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų darbo organizavimą, jų profesinį rengimą ir tobulinimą;
2.2.7. dalyvauti šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų atestaciniame darbe įvertinant jų kvalifikaciją ir profesinę veiklą;
2.2.8. dalyvauti šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų profesiniame rengime, organizuoti ir vykdyti sistemingą šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų kvalifikacijos kėlimo programą;
2.2.9. organizuoti mokslines praktines konferencijas, suvažiavimus, simpoziumus, seminarus, pasitarimus, paremti ir finansuoti mokslines praktines komandiruotes.
2.2.10. skatinti ir paremti pedagoginės ir metodinės literatūros publikavimą;
2.2.11. skatinti ir paremti šeimos medicinos (bendrosios medicinos praktikos) mokslo tyrimus, skelbti bendrosios praktikos gydytojų mokslo darbus ir pasiekimus konferencijose, suvažiavimuose, mokslinėje spaudoje, per radiją, televiziją, laikraščius, žurnalus;
2.2.12. bendradarbiauti su giminingomis šalies ir tarptautinėmis draugijomis bei asociacijomis siekiant perimti teigiamą patirtį, svarbią šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų rengimui ir optimaliam jų darbo organizavimui;
2.2.13. dalyvauti tarptautinėse programose, nagrinėjančiose edukacines, mokslines, metodologines, organizacines ir profesines šeimos medicinos (bendrosios praktikos) problemas;
2.2.14. organizuoti draugijos narių poilsį ir laisvalaikį.

2.3. Siekdama savo tikslų, Draugija vykdo tokią veiklą:

2.3.1. šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų ir kitų renginių inicijavimas, organizavimas bei koordinavimas;
2.3.2. šeimos medicinos (bendrosios praktikos) sutarimų, algoritmų, gidų, vadovėlių leidyba;
2.3.3. šeimos medicinos (bendrosios praktikos) gydytojų profesinis švietimas, tęstinis mokymas, aktualių publikacijų ir informacijos sklaida;
2.3.4. seminarų ir konferencijų organizavimas, kiti renginiai studentams, gydytojams rezidentams, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojams ir gydytojams specialistams;
2.3.5. šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų interesų atstovavimas Lietuvos Respublikos valstybės institucijose.
2.3.6. išvykų į tarptautines mokslines konferencijas organizavimas ir rėmimas.

2.4. Įstatuose numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui Draugija turi teisę:

2.4.1. nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą;
2.4.2. pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo;
2.4.3. samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai;
2.4.4. gauti lėšų ar kitokio turto iš respublikinių, tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat asmenų;
2.4.5. teikti bei gauti paramą;
2.4.6. dalyvauti labdaros akcijose.

2.5. Draugijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti Draugijos įstatuose nustatytus tikslus.
2.6. Draugija pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, susijusiems su Draugijos veikla, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. Draugija šiems gautiems pinigams privalo sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja.


3. Draugijos nariai. Jų teisės ir pareigos

3.1. Draugijos nariais gali būti universitetines medicinos studijas pabaigę asmenys, kurie įgijo šeimos gydytojo licenziją ir kitų specialybių gydytojams, kurie įstojo į draugiją iki šių įstatų įsigaliojimo dienos.

3. 2. Draugijos nariu tampama:

3.2.1. apie tai pareiškus steigiamajame Draugijos narių susirinkime. Šiuo atveju Draugijos nariu tampama ir nario teisės bei pareigos įgyjamos nuo Draugijos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos;
3.2.2. pateikus Draugijos valdybai raštišką prašymą dėl priėmimo į Draugijos narius ir sumokėjus nustatyto dydžio nario mokestį. Toks prašymas turi būti apsvarstytas artimiausiame valdybos posėdyje. Sprendimas dėl narystės priimamas valdybos posėdyje paprasta balsų dauguma. Šiuo atveju Draugijos nariu tampama ir nario teisės bei pareigos įgyjamos nuo valdybos sprendimo priimti naują narį į Draugiją dienos.

3.3. Narystė Draugijoje pasibaigia:

3.3.1. kai narys pateikia valdybai raštišką prašymą ir išstoja savo noru.
3.3.2. Valdybos posėdžio sprendimu, kai: narys nesilaiko Draugijos įstatų; savo veikla diskredituoja Draugiją ar jos narius; vykdo veiklą, kuri prieštarauja Draugijos tikslams; nesumoka nario mokesčio praėjus metams nuo jam pateikto raštiško įspėjimo.
3.4. Išstojusiam ar pašalintam iš Draugijos nariui stojamieji įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Draugijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Asmuo gali būti kelių asociacijų nariu.

3.5. Draugijos narių teisės:
3.5.1. dalyvauti ir balsuoti suvažiavime;
3.5.2. rinkti ir būti išrinktiems į Draugijos valdymo ir kontrolės organus;
3.5.3. teikti siūlymus, klausimus Draugijos valdymo ir kontrolės organams dėl Draugijos veiklos ir gauti motyvuotus atsakymus;
3.5.4. susipažinti su Draugijos dokumentais ir gauti visą Draugijos turimą informaciją apie jos veiklą;
3.5.5. susipažinti su Draugijos narių sąrašu;
3.5.6. bet kada išstoti iš Draugijos.

3.6. Draugijos narių pareigos:

3.6.1. laikytis susirinkimų ir valdymo organų priimtų sprendimų bei šių įstatų;
3.6.2. laiku mokėti nustatyto dydžio nario mokestį;
3.6.3. tinkamai atstovauti Draugijai, aktyviai dalyvauti įgyvendinant įstatuose nurodytus Draugijos tikslus;
3.6.4. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti Draugijai padarytus nuostolius.


Garbės nariai ir rėmėjai

3.7. Draugijos rėmėju gali būti nedalyvaujantis jos veikloje fizinis arba juridinis asmuo, remiantis Draugiją piniginėmis lėšomis ar (ir) perdavęs jai turtinius įnašus.
3.8. Draugija gali turėti garbės narių. Susirinkimo sprendimu šis vardas suteikiamas asmenims, kurie ženkliai prisidėjo įgyvendinant Draugijos tikslus.
3.9. Draugijos garbės nariai ir rėmėjai gali dalyvauti susirinkimuose, reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, tačiau neturi balsavimo teisės.


4. Draugijos valdymas ir organai

4.1. Draugijos valdymo struktūra:
- Suvažiavimas;
- Valdyba;
- Prezidentas.

4.2. Visuotinis narių susirinkimas, toliau “Suvažiavimas”, yra aukščiausias Draugijos organas, kurio kompetencijai priklauso:

4.2.1 keisti ir pildyti Draugijos įstatus;
4.2.2 nustatyti valdybos narių skaičių;
4.2.3 rinkti valdybos narius bei juos atšaukti;
4.2.4 rinkti revizijos komisiją ir revizijos komisijos pirmininką Draugijos finansinei-ūkinei veiklai kontroliuoti;
4.2.5 nustatyti Draugijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką;
4.2.6 nustatyti Draugijos tikslus ir pagrindinius uždavinius, veiklos kryptis;
4.2.7 tvirtinti Draugijos metinę finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitą;
4.2.8 tvirtinti revizijos komisijos pirmininko parengtą ataskaitą;
4.2.9 priimti sprendimą dėl Draugijos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;
4.2.10 priimti sprendimą skirti ir atšaukti Draugijos likvidatorių.

4.3. Suvažiavimą ne rečiau kaip kartą per 5 metus šaukia ir organizuoja valdyba, apie suvažiavimo sušaukimą pranešdama kiekvienam nariui raštu (įteikiant pranešimą asmeniškai pasirašytinai, siunčiant registruotu laišku ar galiniais telekomunikacijos įrengimais Draugijos nario nurodytu adresu) arba paskelbiant Draugijos internetiniame puslapyje www.gydytojas.com likus ne mažiau kaip 20 dienų iki susirinkimo dienos.
4.4. Suvažiavimo darbotvarkė gali būti pildoma Draugijos narių, turinčių ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu įtraukti naujus klausimus. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki suvažiavimo, o visi Draugijos nariai apie tai informuojami raštu ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo.
4.5. Susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant terminų, nurodytų šių įstatų 4.3 punkte, jeigu visi balsavimo teisę turintys nariai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Dokumentai, įrodantys, kad nariams buvo pranešta, apie šaukiamą susirinkimą turi būti pridėti prie susirinkimo protokolo.
4.6. Iki susirinkimo likus ne mažiau kaip 5 dienoms, Draugijos nariams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su visais turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke ir neatlygintinai gauti elektroniniu pavidalu dokumentų kopijas.
4.7. Neįvykus susirinkimui, apie pakartotinį susirinkimą nariams turi būti pranešta šių įstatų 4.3 punkte nustatytu būdu. Pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.
4.8. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/2 Draugijos narių, valdyba arba revizijos komisija savo sprendimu.
4.9. Narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių ar jų įgalioti asmenys. Kiekvienas narys susirinkime turi vieno balso teisę. Susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime narių balsų dauguma išskyrus šių įstatų 4.2 dalies 1), ir 9) punktus, kuriems priimti reikia 2/3 dalyvaujančių susirinkime narių balsų daugumos.
4.10. Draugijos nariai gali balsuoti iš anksto. Šiuo atveju narys, susipažinęs su susirinkimo darbotvarke, gali iš anksto raštu (registruotu laišku ar galiniais telekomunikacijų įrengimais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą) pranešti susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno nutarimo. Pranešimas turi būti išsiųstas valdybai ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki susirinkimo. Išankstinis balsavimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.

Valdyba


4.11. Valdyba yra kolegialus Draugijos valdymo organas, vadovaujantis Draugijos veiklai tarp susirinkimų.
4.12. Valdybos narius, kurių skaičius ne mažesnis kaip 5 (penki) ir ne didesnis kaip 15 (penkiolika), penkerių metų laikotarpiui renka suvažiavimas. Valdyba iš savo tarpo išsirenka valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją.

4.13. Valdyba:

4.13.1 šaukia susirinkimus, valdybos posėdžius, sudaro jų darbotvarkes;
4.13.2 nustato naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir šalinimo iš Draugijos tvarką bei sąlygas;
4.13.3 renka ir atšaukia Draugijos Prezidentą;
4.13.4 tvirtina Asociacijos vyriausiojo buhalterio (iždininko) kandidatūrą;
4.13.5 vykdo Suvažiavimo nutarimus;
4.13.6 rengia Draugijos programas, projektus ir jų finansines sąmatas;
4.13.7 ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos parengia ir pateikia susirinkimui tvirtinti kiekvienų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą;
4.13.8 kaupia lėšas Draugijos veiklai finansuoti, rūpinasi tikslingu jų panaudojimu;
4.13.9 Prezidento teikimu nustato valdybos narių veiklos sritis;
4.13.10 koordinuoja valdybos narių veiklos sritims priskirtų programų ir projektų kūrimą ir įgyvendinimą;
4.13.11 priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
4.13.12 koordinuoja ir kontroliuoja renginių organizavimą, programų bei projektų įgyvendinimą;
4.13.13 sprendžia Draugijos filialų bei atstovybių steigimo klausimus;
4.13.14 svarsto Draugijos narių pasiūlymus ir pageidavimus.

4.14. Valdyba nustato dokumentų ir kitos informacijos apie Draugijos veiklą savo nariams pateikimo tvarką, privalo laiku rengti susirinkimus, sudaryti visuotinių narių susirinkimų darbotvarkes, pateikia susirinkimui reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
4.15. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurios veiklai vadovauja valdybos pirmininkas.

4.16. Valdybos pirmininkas:

4.16.1 sušaukia valdybos posėdžius ir juose pirmininkauja;
4.16.2 atsiskaito už valdybos veiklą suvažiavime.

4.17. Valdybos posėdžius ne rečiau kaip vieną kartą per metus šaukia valdybos pirmininkas. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių (arba jų įgalioti asmenys), o priimti sprendimai teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.
4.18. Senosios valdybos įgaliojimai pasibaigia į pirmąjį posėdį susirinkusios naujosios kadencijos valdybai.

Draugijos Prezidentas

4.19. Prezidentas yra vienasmenis Draugijos valdymo organas, kurį penkerių metų laikotarpiui renka valdyba daugumos balsais. Prezidentas renkamas ne daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės. Prezidentas gali būti nušalintas nuo pareigų nesibaigus kadencijai 2/3 valdybos narių sprendimu. Prezidentu gali būti tik asmuo, įgijęs šeimos gydytojo licenciją.

4.20. Prezidentas:

4.20.1 vadovauja Draugijai;
4.20.2 atstovauja Draugijai esant santykiams su kitais juridiniais, fiziniais asmenimis, taip pat trečiaisiais asmenimis teisme bei arbitraže;
4.20.3 atidaro ir uždaro Draugijas sąskaitas bankų įstaigose;
4.20.4 vykdo Draugijos valdymo organų priimtus sprendimus;
4.20.5 sudaro sandorius su įvairiais ūkio subjektais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, priima ir atleidžia samdomus darbuotojus;
4.20.6 atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, viešos informacijos paskelbimą spaudoje, pranešimų apie esminius įvykius išsiuntimą Draugijos nariams, tvarko Draugijos narių sąrašą;
4.20.7 savo kompetencijos ribose išduoda įgaliojimus Draugijos nariams.
4.20.8 ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos parengia ir pateikia valdybai tvirtinti kiekvienų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą.

4.20. Už savo darbą Prezidentas atsiskaito valdybai kartą per metus. Prezidentas įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Draugijai dėl jo kaltės padarytus nuostolius.

5. Draugijos lėšų šaltiniai ir finansinės veiklos kontrolė

5.1. Draugijai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, inventorius, transporto priemonės, taip pat gautas kaip parama, kitas turtas bei lėšos, reikalingi jos įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

5.2. Draugijos lėšas sudaro:

5.2.1. narių stojamieji įnašai;
5.2.2. narių einamieji įnašai;
5.2.3. narių tiksliniai įnašai;
5.2.4. įnašai atskiroms programoms ir projektams vykdyti;
5.2.5. lėšos, gautos už atskirų Draugijos narių užsakymų vykdymą;
5.2.6. rėmėjų suteiktos lėšos;
5.2.7. dovanotos ar kitos gautos lėšos;
5.2.8. Draugijos įsteigtų įmonių pelnas;
5.2.9. kredito įstaigų palūkanas, mokamos už jose saugomas lėšas;
5.2.10. valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
5.2.11. skolintos lėšos;
5.2.12. kitos teisėtai gautos lėšos.

5.3. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų Draugijai tik konkrečioms tikslinėms programoms įgyvendinti.
5.4. Draugijos lėšos turi būti naudojamos tik pagal paskirtį įstatuose nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos jo nariams.
5.5. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje Draugija privalo atlikti savo finansinės veiklos patikrinimą. Jį atlieka revizijos komisija. Revizijos komisiją sudaro penkeriems metams išrinkti trys nariai: revizijos komisijos pirmininkas ir du nariai.
5.6. Revizijos komisijos nariu negali būti valdybos narys, Prezidentas.

5.7. Revizijos komisija:

5.7.1 tikrina Draugijos metinę finansinę atskaitomybę bei kitus buhalterinės veiklos dokumentus;
5.7.2 suvažiavimo pavedimu arba valdybos prašymu atlieka bet kokius Draugijos veiklos patikrinimus bei operatyviai informuoja susirinkimą ir valdybą apie Draugijos ūkinės ar finansinės veiklos pažeidimus;
5.7.3 finansiniams metams pasibaigus, susirinkimui pateikia išvadą dėl Draugijos metinės finansinės atskaitomybės.

5.8. Revizijos komisijos posėdžius ne rečiau kaip vieną kartą per metus šaukia revizijos komisijos pirmininkas. Revizijos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė revizijos komisijos narių, o priimti sprendimai teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia revizijos komisijos pirmininko balsas.
5.9. Senosios revizijos komisijos įgaliojimai pasibaigia į pirmąjį posėdį susirinkusios naujosios kadencijos revizijos komisijai.
5.10. Revizijos komisija įstatymų nustatyta tvarka atsako už blogą Draugijos finansinės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.

6. Įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka

6.1. Draugijos įstatai keičiami suvažiavimo sprendimu, priimtu ne mažesnė kaip 2/3 visų suvažiavime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Pakeistus Draugijos įstatus pasirašo Prezidentas arba suvažiavimo įgaliotas asmuo.
6.2. Pakeisti Draugijos įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

7. Pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka

7.1. Susirinkimų, valdymo organų priimti sprendimai bei kiti pranešimai, su kuriais reikia supažindinti visus narius arba kitus asmenis skelbiami Draugijos internetinėje svetainėje www.gydytojas.com ne vėliau kaip per 15 dienų po nutarimo priėmimo. Prezidentas atsako už savalaikį nutarimų ir pranešimų paskelbimą.
7.2. Apie numatomą Draugijos reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą Prezidentas privalo viešai paskelbti laikraščiuose “Lietuvos sveikata” ir/arba ,,Lietuvos medicinos kronika”, internetinėje svetainėje www.gydytojas.com; ir pranešti visiems kreditoriams raštu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekse ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytais terminais ir tvarka.

8. Baigiamoji dalis

8.1. Draugija pertvarkoma, reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka.
8.2. Pasibaigus Draugijos veiklai, likęs turtas ir lėšos, patenkinus visų jos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, perduodami kitoms organizacijoms, kurių tikslai artimi likviduojamos Draugijos įstatuose deklaruotiems tikslams, o jei tokių nėra – kitoms organizacijoms bei labdaros ir paramos fondams.
8.3. Šiuose įstatuose neaptarti kiti, susiję su Draugijos veikla, klausimai reguliuojami Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vilnius, du tūkstančiai aštuntųjų metų balandžio mėnesio dvidešimt ketvirtoji diena.

Suvažiavimo įgaliotas asmuo: Sonata Varvuolytė