Valdybos narių pasisakymai dėl skubios chirurginės pagalbos

Laba diena,

Sausio 20 d. buvo posedis SAM dėl skubios chirurgijos ... apmokejimo keitimo. Posėdyje buvo išsakyta mintis, kad dalį šių paslaugų pagal savo kompetenciją
turi vykdyti šeimos gydytojas, o jei jas atliks ligoninė priėmimo skyriuje, tai tokia paslauga turi būti apmokama iš PASP tenkančių lėšų, t. y. iš mūsų.
SAM prašymu, mes turėtume pamąstyti, ko mums trūksta, kad atliktume pagal savo kompetenciją mums priklausančias funkcijas. Manau, kad labiausiai mums ir trukdo tos primestos socialinės funkcijos. Galime pabandyti derėtis. Reikia pažiūrėti, kas iš to sąrašo priklauso tikrai mums.

Pagarbiai, Sonata Varvuolytė

Tiesa pasakius, pagal ŠG med normą mums priklauso ne tiek ir daug-gal kartkartėmis pasitaiko nekomplikuotų odos ir poodžio paviršinių pūlinių atvėrimas, šlapimo pūslės kateterizacija minkštu kateteriu, pirminis žaizdos sutvarkymas (reikėtų išsiaiškinti, ar siuvimas čia priklauso, nes jis atskirai neminimas) Ko gero iš chirurginių manipuliacijų, jei tai Sonata turėjo galvoj-viskas... Gal problema yra tame, kad operacinėms procedūroms bent pagal man žinomas medicinos normas nėra įstatymais numatyta BPG patalpų: yra vienintelis PROCEDŪRINIS kabinetas, kuriame atliekamas ir kraujo tyrimams ėmimas, ir žaizdų perrišimas, ir šlapimo bei dabar mums priskirti FOB testai ir ir skiepijimas ir EKG atlikimas, ir injekcijos į veną, raumenis ir t.t.. Šiuo metu dirbantiems ir patalpas besinuomuojantiems kabinetams VSC VIS NAUJAI keliami reikalavimai varo į kampą gydytojus, dirbančius privačiai, nes tokias patalpas atrasti jau turimose yra sunkiai įmanoma (pvz., berods nuo pernai metų-atsiradęs reikalavimas atliekų nukenksminimo ir laikymo patalpos su šaldikliu, vandens įvadu ir nuotekom ir atskiru įėjimu). Žodžiu, apie tas problemas reikia diskutuoti su VSC, nepamirštant, kad diskusijos pasekmė bus reikalavimas atskirų patalpų ir pan., kas ir toliau didina ŠG sąnaudas. Primenu, kad dabar apie 1500 žmonių turintis gydytojas iš TLK gauna apie 9-10tūkst. Į šias lėšas turi sutilpti atlygis personalui su visais mokesčiais(gydytojas, registratorė, slaugytoja, aparatūra-medicininė ir techninė, sutarčių apmokėjimas (nuoma, komunaliniai, atliekų išvežimas/-med atliekų-atskira sutartis-/ medikamentai, popierius, ir t.t.
Žodžiu, kad ką aš didelės bėdos nematau tame, kad mes turėtume daryti minimalias chirurgines intervencijas, kurios yra mūsų normoj. Gal didesnė bėda higienos reikalavimų pažeidimai (BPG kabineto veiklą reglamentuojanti MN),ir TAI, kad mes turime mokėti už paslaugas, kurių NEPERKAM patys ir negalim to įtakoti (pacientas nuvyksta į kitą gydymo įstaigą be mūsų siuntimo ir žiniosir tai liečia ne tik chirurgiją Pvz. mūsų įstaiga moka už tokį "nugrybavusį" pacientą apie 42 lt (BALO VERTĖS KRITIMAS TOS SUMOS NESUMAŽINO) . Žodžiu mokame priėmimo skyriui už pacientą, kuris NESKUBIOS PAGALBOS eina kada jam šauna galvon ir ten kur nori, o sąskaita pateikiama mums. Manau tai neteisėta ir reikėtų aptarti tą problemą su teisininkais. Manau, kad tai bendra lab savarbi problema, nes panašu, kad KROVIMAS BPG vis daugiau galo nebeturės....

Dar kartelį atsiverčiau HN 100:2000 ŠG kabineto procedūriniam kabinetui minimalus plotas yra 12 kv. metrų. Žodžiu visas anksčiau minėtas funkcijas (skiepai, vaistų leidimas, žaizdų priežiūra, tyrimai-kraujo, šlapimo, kaprologinis, EKG, slaugytojos konsultacija ir vis didėjančio popierizmo tvarkymo vieta) mes atliekam tame plote. Pagal šią normą išsinuomavę patalpas daugelis kabinetų turi ribotas galimybe jas plėsti pagal vis daugiau gydytojui užkraunamų funkcijų, ir pagaliau tai vėl atsiremia į finansus, taigi reziumuojant mums manau tikrai trukdo normaliai veiklai šie dalykai:
1. BPG HN 100;2000 nėra numatyta patalpų chirurginėms intervencijoms, tačiau ji papildyta punktu : BPG yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą priešepideminį režimą BPGK BEI HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ KONTROLĘ) (SAM isak2000,07,13 NR 404. Papildytas 2001,01,05). Manyčiau, tai įsakymai, kurie jau smarkai prieštarauja REALIAI situacijai, pagal vis didėjančias BPG apkrovas
2. Finansai, kurie esant vis didėjančiom sąlygom neleidžia bent jau privačiam BPG, užsiimančiam VIEN ŠG praktika, nuomotis ir išlaikyti patalpų, reikalingų deramai vykdyti visas ŠG funkcijas.
3. Laiko ir patirties stoka
4. Nėra teisinio pagrindo a.mbulatorines paslaugas versti atlikti visą parą (čia mano nuomone neteisėtas punktas VLK sutartyse su BPG kabinetais) ir mokėti kažkam už paslaugas, kurios suteikiamos be užsakovo kontrolės ir žinios, kainomis, kurios SAM nereguliuojamos (BPG konsultacijos kaina nėra nustatyta SAM įstatymuose, todėl esam priversti mokėti tiek, kiek užsigeidžia stac. priėmimo skyriai), pvz gripo epidemijos metu susidarė nemenkos sumos.

Siūlymas:

1. Skubi pagalba turi būti suteikta bet kurioj gydymo įstaigoj (nebūtinai pagal prisirašymą), ir ,man atrodo, yra atskirai apmokama, bent jau BPG tokią pagalbą teikia ir ne savo pacientams)
2. Pacientai, kurie į priėmimo kambarius kreipiasi dėl planinės pagalbos, esančios BPG normoj, turėtų būti nukreipti pas šeimos gydytoją arba susimokėti už paslaugą patys.
3. Galima būtų galvoti apie papildomą gerų darbo rezultatų rodiklį-pacientų kreipimosi savo iniciatyva į priėmimo skyrius, bet vėlgi manau, kad čia nukentėtų miesto gydytojai, nes priėmimo skyriai tiesiog lengviau pasiekiami. Kad to išvengti, tuo pat metu T.P. vertėtų įvesti kaip papildomą rodiklį BPG darbo intensyvumą-sakysim, apsilankiusių pacientų per pusmetį skaičius (tai jau, aišku kita tema). Tai gal leistų diferencijuoti apmokant už paslaugas ne visas savo funkcijas atliekamčius BPG

Pagarbiai - Edita Šiaudikytė

Pritariu Editos mintims. Gaila, kad nelabai tinkamas laikas (dėl krizės) kovoti dėl papildomo finansavimo, žinant SAM sugebėjimus apversti viską aukštyn kojom ir vėl kalti liksim mes. Mums sunku kovoti ir dėl to, nes ligoninių direktorių pažintys toliau siekia. Valdininkai retai kada registruojasi pas BPG. Jie žino kelią tiesiai į ligoninę, kur atlieka reikalingus ir nereikalingus tyrimus, būna apšokineti, maloniai priimti. Už ką ansčiau ar vėliau reikia atsilyginti.

Pagarbiai - Benjaminas Čepas

Dėl tų skubių paslaugų.
Pirmiausiai reikia atskirti, kada kreipiasi ir ar su siuntimu.

Jeigu kreipiasi dėl PASPĮ nedarbo metu, tai tada pagalba teikiama pagal įsakymą apie būtinąją pagalbą - jei būklė patenka į tą sarąšą, tai turi būti nemokamai be jokio paciento mokėjimo ar išskaičiavimo iš PASPĮ vėliau. T.y. turi būti apmokama iš TLK atskirai. Jei nebūtinoji pagalba - tegu apsimoka pats ar kitaip, bet ne iš PASPĮ biudžeto - tą mes ir rašom tame rašte dėl problemų ir sprendimų.

Jei kreipiasi į stacionarą PASPĮ darbo metu, tai irgi jeigu jau atėjo ir pagalba būtina - privalo suteikti ir nemokamai, nesvarbu, su siuntimu ar be. Gal čia ir reiktų kažkiek pareguliuoti, gal iš tiesų BPG per daug siunčia į priėmimo skyrius.

Kalbant rimtai, iš tiesų yra daug kliūčių, kodėl BPG nenori imtis chirurginių manipuliacijų.
1. Kaip teisingai pastebėjo Sonata, mes daug laiko priversti skirti ne tiesioginiam klinikiniam darbui, o popierizmui ir soc. paslaugų teikimui. O bet kokia intervencija, net perrišimas, užima tam tikrą kiekį laiko, ir dažnai nemažą, jeigu įskaityti laiką, kai tam pasiruošia ir slaugytoja, ir gydytojas (rankų paruošimas, tvarsliavos etc.). Tai aišku, kad greičiau kartais brūkštelti siuntimą chirurgui ar dar kam, nes kai už durų laukia minia pacientų dėl kompens. vaistų, siuntimų planinių ir kt. įprastų problemų, tikrai sunku rasti laiko netgi nubėgti į kitą kabinetą pasižiūrėti kaip gyja žaizda, jau nekalbu apie pūlinių atvėrimą ar kt. manipuliacijas. Tai čia viskas kalbant apie planinius pacientus (užsiregistravusius, kuriems numatyta priėmime laiko). O su ekstriniais tai išvis problema. Gerai dar, jei spėji kokią būtiną pagalbą suteikti (aptvarstyti jai kraujuoja etc.) ir dažniausiai staigiai apsisprendi siųsti tą pacientą į traumatologinį ar dar kur nors. Tiesiog fiziškai nėra galimybių, nes dėl tokio vieno, jei jį pradėsi chirurgiškai gydyti, užsitęs priėmimas, o tai ne visada leistina, jeigu reikia kitam gydytojui kabinetą užleisti.
2. Yra dalis pacientų, kurie tiesiog akiplėšiškai reikalauja duoti jiems siuntimą net dėl menkiausios žaizdelės. Nes esą turi pažįstamą chirurgą ar labai bijo kad ko nors nebūtų blogiau ir pan. Tokiu konfliktiniu atveju kažin ar PASPĮ administracija užstotų savo gydytoją. Be to, mes neturim laiko diskutuoti su pacientai apie lygius, konsultavimo tvarką, būtinąją pagalbą, o greičiau išrašom siuntimą ir imamės kitų laukiančių darbų.
3. Yra daug "neaiškių" pacientų. Ypač tai pasakytina apie ūmius pilvo ar krūtinės skausmus. Na pvz., krūtinės skausmai su įtartina EKG. Nusiųsim į stacionarą, ten ištirs ir parašys kad yra tik tarpšonk. neuralgija. Tipo nebuvo būtinosios pagalbos, tai jei gerai suprantu, tokiu atveju BPG bus kaltas, kad siuntė "be reikalo" ir dėl to iš jo ASPĮ išskaičiuos kažką? Bet tai iš kur BPG su savo galimybėm pirminiam lygyje, su stetoskopu, EKG ir BKT gali nustatyti tikslią diagnozę? Ypač jeigu kreipiasi į darbo pabaigą, kai nė laboratorija nedirba? Kaip galima atmesti urgentinę būklę, net jeigu pac. būklė nėra labai bloga? Kas atsakys už diagnostinę klaidą? Kodėl aš turiu rizikuoti savo vardu ir karjera? Jeigu atvejis neaiškus, spjausiu aš į visus reglamentus, tegul net man grasina algą sumažinti, bet siųsiu į stacionarą, kur, mano manymu, tam pacientui bus reikiamas ištyrimas ir gydymas. Argi mes kas antrą pacientą siunčiam, kad čia pakėlė SAM vėją?
4. Dėl chirurginių manipuliacijų. Manau, principas turėtų būti aiškus: net jeigu BPG normoje kažkas įrašyta, gydytojas nebūtinai privalo viską pats daryti. Jeigu tokia manipuliacija labai retai būna ar išvis neteko daryti, tai gydytojas, jausdamas, kad neturi pakankamai įgūdžių, neprivalo rizikuoti paciento sveikata. Čia tas pats kas kalbant apie chirurgus, ginekologus ir kt. specialistus. Jie turi nuolat praktikuotis atlikdami operacijas, priimdami gimdymus etc. Nes kitaip praranda kvalifikaciją. Ar ne tą patį kalba Čaplikas, propaguodamas ligonių reformą? Jis gi sako, kad jei per dieną atliekama ligoninėje 0,8 operacijos, tai čia gydytis nesaugu. Tai turi galioti ir BPG sferai. Jeigu SAM mano priešingai, tai jau apsijuokia, nes negali būti dvigubų standartų. Vienžo, darbą turi daryti tas, kas kasdien (tegu ir kas antrą-trečią dieną) tą daro. Chirurgai, traumatologai kone kasdien susiduria su traumom, jie siuva, jie gipsuoja, dalyvauja specializuotose konferencijose, turi naujausią informaciją (gal ir ne visi, bet bent jau galimybės didesnės negu BPG-istams). Jie lavina ir išlaiko savo įgūdžius. Tai tegu ir daro tai, ką geriausiai išmano. Smulkias traumas gydom mes ir gana sėkmingai. O rimtesnius sužalojimus palikim tiems, kas gali geriausiai padėti. Ir negalima skirstyti kažko tik pagal TLK10 kodą. Negalima nurodyti, kad pvz. visas žaizdas turi gydyti BPG. Žaizda žaizdai nelygu. Kita vertus, mes gi sėkmingai tęsiam tolesnę tokio paciento priežiūrą, nesiunčiam gi vėl ir vėl chirugui "kontrolei". Leiskim spręsti pačiam BPG, atsižvelgus į visas aplinkybes, kada ir kur tą pacientą gydyti. Juolab, kad dalis pacientų patys atsisako kategoriškai kažkur vykti, net jeigu tai BPG nuomone būtina.
Yra dalis pakankamai sąmoningų pacientų, kurie suvokia, kad jeigu dabar, apsilakymo metu jaučiasi lyg ir neblogai, vistiek neturi nusiraminti ir jeigu pablogės - vykti tiesiai į ligoninę. Jeigu aš šitą pacientą pasitikiu ir esu įsitikinęs, kuris tikrai nelauks jei bus blogiau ir nuvyks - tai aš ir nesiųsiu. Bet yra dalis pacientų, kuriuos verta iš karto nukreipti, nes neadekvačiai vertina savo situaciją ir tikrai niekur paskui patys nenuvažiuos.

5.Turbūt pagrindinis motyvas - vėl finansinis? Jei neklystu, skubios pagalbos skyriams mokama pagla suteiktų k-jų skaičių? Tai viskas aišku - mažiau k-jų, mažiau reikės lėšų joms apmokėti. Tegul viską daro BPG už tą patį apgailėtiną įkainį. Aš kaip tik siekčiau priešingai - BPG finansavimas turi priklausyti nuo paslaugų skaičiaus bent iš dalies. Ar teisinga, pvz., už kad mokama vienodai už pacientą, kuris buvo tik vieną kartą apsilankęs per metus, ir už kitą pacientą, kuris kone kas mėnesį išgėręs kur nors susižaloja ir paskui daug kartų lankosi dėl tvarstymo, perrišimų, nedarbingumo pažymėjimų etc.

O tas sarašas tai įdomiai sudarytas. Pvz. kodėl yra įrašyta "Choanų atrezija" Q 30.0 Kaip čia susiję su skubia pagalba? Vienu žodžiu, visiškai netikslinga taip mechaniškai tas indikacijas skirstyti - tą gydo BPG, o šitą nelabai. Yra žinoma būklių, kai tikrai reikalingas specialistas, pvz. punkcija esant sinusitui ar ascitui. Mes turbūt to nedarysim :) Nebent būtume Antarktidoj, kur artimiausia gyd. įstaiga už tūkstančių km. Ar karo lauko sąlygomis, kur galioja kitos taisyklės.
Rimtai kalbant, reikia žiūrėti kiekvieną atvejį individualiai.
O rimtesnę kontrolę vykdyti tik tais atvejais, kaip BPG-istas iš tiesų ypač daug pacientų nukreipinėja specialistams ar skubiai pagalbai. O kitus reikia palikti ramybėje ir netrukdyti dirbti. Ir baigti grasinti visokiais išskaičiavimais iš įstaigos ar gydytojo, nes čia bus "paskutinis lašas" kam nors dar apsispręsti kuo greičiau mauti dirbti į užsienį.

P.S. Atsiprašau už tokį ilgą tekstą. Tiesiog labai daug minčių iš karto kilo perskaičius Sonatos laišką.

Pagarbiai, Andrius Bleizgys