Dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų pildymo

Raštas
LR SAM, VSDF ir Soc. Apsaugos ir darbo ministerijai

Dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų pildymo ir išdavimo preinamuoju laikotarpiu tvarkos aprašo (toliau vartojama sąvoka - EP išdavimo tvarka).

Draugijos pastabos

1. I dalies 8 punktas numato, kad elektroninius pažymėjimus (toliau – EP) gali išduoti tik asmenis gydantys gydytojai ar GKK pirmininkas. Manome, kad tokią teisę taisyklės turi suteikti ir kitam ASPĮ darbuotojui (nebūtinai gydytojui), kuris būtų įgaliotas išduoti EP, remiantis gydytojų įrašais medicininėje dokumentacijoje, kuriuose būtų nurodytas diagnozės kodas pagal TLK ir laikinojo nedarbingumo trukmė. Tokio sprendimo privalumai:
1) Gydančiam gydytojui sumažėtų darbo, tiesiogiai nesusijusio su paciento sveikatos priežiūra. Tai būtų vienas pirmųjų žingsnių, leisiančių nors iš dalies atlaisvinti gydytoją nuo prievolės vykdyti jam nebūdingas socialines paslaugas.
2) Pagerėtų nedarbingumo kontrolė. Už EP išdavimą atsakingas darbuotojas taip pat galėtų sekti, ar laikinojo nedarbingumo trukmė neviršija maksimalaus leidžiamų dienų skaičiaus, kaip numatyta Pagrindinėse Taisyklėse, ir terminui artėjant, laiku informuotų gydantį gydytoją, kuris savo ruožtu imtųsi atitinkamų veiksmų.
3) Mažesni finansiniai kaštai. Daug pigiau yra suteikti elektroninį parašą vienam darbuotojui, negu aprūpinti elektroniniais parašais visus kelis ar keliasdešimt ASPĮ gydytojų. Kai kada yra netgi neracionalu suteikti atskirą el. parašą gydytojui, kuris per kalendorinius metus neišduoda nė vieno ar tik 1-2 nedarbingumo pažymėjimus, kaip antai odontologų atveju.
4) Būtų išvengta nereikalingos sumaišties pereinamuoju periodu didelėse ASPĮ, dabar turinčius atskirus kabinetus, kuriuose išrašomi nedarbingumo pažymėjimai, bei už tai atsakingus darbuotojus. Šie kabinetai, pertvarkius jų veiklą pagal EPTS reikalavimus, ir toliau galėtų sėkmingai tęsti savo funkciją.

2. Dėl I dalies 5 ir 6 punktų bei II dalies 28 punkto. Nėra aišku, ar būtinai kiekvienam pacientui reikės išdavinėti tokius spausdintus pranešimus, ir kiek jų, jeigu darbdaviai keli. Manome, kad prie šių punktų reikia pridėti sąlygą, kad Pranešimai apie išduotą EP spaudinami, tik pacientui ir/ar darbdaviui pageidaujant. Taip pat įvertinus, kad pranešimo spausdinimas susijęs su papildomomis ASPĮ tenkančiomis išlaidomis (kurių nekompensuoja PSDF), Taisyklėse būtina paminėti, kad už Pranešimo apie išduotą EP spausdinimą ASPĮ turi teisę imti atskirą mokestį.

3. Dėl II dalies 29 punkto. Kaip ir I dalies 5 ir 6 punktų atveju, siūlome numatyti, kad už Pranešimo dublikato išdavimą ASPĮ gali imti papildomą mokestį. Taip pat siūlome, kad dublikatus patvirtinti galėtų ne tik gydantis gydytojas, bet ir ASPĮ įgaliotas asmuo, jeigu toks yra. Ši nuostata siejasi su mūsų rašto 1. punktu bei neprieštarautų LR SAM ir LR SADM įsakymui “Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare
ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo staigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo” (Nr. V-533/A1-189) (toliau - Pagrindinių taisyklių) 15 punktui.

4. Dėl I dalies 11 punkto. Šiuo metu, išduodant popierinį nedarbingumo pažymėjimą, medicininėje dokumentacijoje būtina nurodyti jo numerį, laikinojo nedarbingumo trukmę, datą, kada pacientas turės atvykti kitą kartą ir pan. Nėra aišku, ar tokią informaciją medicininiuose dokumentuose reikės nurodyti, kai bus išduodamas EP, jeigu tokį EP tvirtins savo elektroniniu parašu pats gydantis gydytojas, kuris ir taip turės galimybę matyti visą reikiamą informaciją per EPTS. Manome, kad reikėtų vengti įrašų dubliavimosi EPTS ir popierinėje dokumentacijoje.

5. Dėl I dalies 19 punkto. Siūlome, kad esant elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimui, EPTS nurodant pažeidimo datą, pakaktų nurodyti elgesio taisyklių pažeidimo punktą; šie punktai išdėstyti Pagrindinių taisyklių 54 punkte.

6. Dėl II dalies 23 punkto. Atsižvelgiant į Pagrindinių taisyklių 26 punktą, manome, kad išduodant EP asmeniui, pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu, EPTS turi parodyti ne tik dabar EP išdavimo tvarkoje numatytus duomenis apie asmens nedarbingumą, bet ir tokio asmens laikinojo nedarbingumo trukmę su/be pertaukos per kalendorinius metus. Arba būtina keisti Pagrindinių taisyklių 26 punktą, kuris dabar įpareigoja nedarbingumo pažymėjimus tokiems asmenims išduodančius bei tęsiančius gydytojus neviršyti 90 dienų „limito“ per kalendorinius metus.

7. Dėl II dalies 15.5 papunkčio. Jis neatitinka Pagrindinių taisyklių 21 punkto, kuris reikalauja nedarbingumo pažymėjime nurodyti ir kreipimosi į ASPĮ laiką. Taip pat neaišku, ar bus galima išduoti EP dėl dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą liekamųjų padarinių (pasekmių), nes Pagrindinės taisyklės tą numato, o Taisyklėse tokia galimybė nenumatyta.

8. Dėl II dalies 17 punkto. Remiantis Pagrindinių taisyklių 62 punktu, būtina papildyti “Išduodant elektroninį pažymėjimą slaugai ar vaiko iki 3 m. priežiūrai...”.

9. Kartais tenka prireikus išduoti nedarbingumo pažymėjimą pacientams, aplankytiems vizito namuose metu, ypač tokių atvejų padaugėja šaltuoju metų sezonu. Jeigu gydytojo vizitai į namus pasibaigia tuomet, kai jau ASPĮ nebedirba, ir neturint kitų galimybių prisijungti prie EPTS, gali iškilti problemų norint išduoti EP nuo tos dienos, kadangi kol kas nenumatytas EP išdavimas atgaline data (Pagrindinėse taisyklėse numatyta, jog tai galima padaryti tik gavus VSDF leidimą). Todėl būtina numatyti aiškią tvarką, kaip elgtis tokiu atveju. Išeitys yra dvi – arba aiškiai parašyti taisyklėse, kad namuose aplankytiems pacientams EP neišduodami, arba keisti tiek EP išdavimo tvarką, tiek Pagrindines taisykles, numatant jose išimties būdu galimybę kvietimo į namus atvejais išduoti EP nuo praeitos dienos be GKK ir be išankstinio suderinimo su VSDF, siekiant išvengti tokio ne visada tikslingo formalaus susirašinėjimo.

10. Kadangi išduodant EP, EPTS duomenų bazėje bus užfiksuojamas išdavimo (įrašo suformavimo) laikas, gali iškilti kita problema: ar EP, išduotas po oficialaus gydytojo darbo laiko, bus laikomas galiojančiu. Tarkime, gydytojas priima pacientus nuo 8:00 iki 12:00 pagal darbo grafiką, tačiau tą dieną kreipėsi daug pacientų, gydytojas privalo visus juos priimti, ypač jeigu paciento būklė atitinka būtinosios pagalbos kriterijus, o kiti gydytojai tuo metu nedirba. Tarkime, paskutinio paciento apžiūra baigiasi 12:10. Konstatavęs, kad šis pacientas yra laikinai nedarbingas, ir norėdamas išduoti jam EP, gydytojas prisijungs prie EPTS ir suformuose jame įrašą 12:10 ar dar vėlesniu laiku. Ar tokiu atveju šis suformuotas EP bus legitimus? Būtina numatyti saugiklius, kad teisminio ginčo atveju tokį EP išdavusiam gydytojui nebūtų taikoma jokia atsakomybė už „po darbo“ išduotą EP. Priešingu atveju neabejotinai iškils daug konfliktinių situacijų, kai pacientas lyg ir teisėtai reikalaus išduoti jam EP, o gydytojas taip pat teisėtai galės atsisakyti tai padaryti.

11. Palaikome kitų medicinos darbuotojų organizacijų pareikštas pastabas, kad jau dabar, dar tik ruošiantis įvesti visuotinai privalomą naudojimąsi EPTS, būtina numatyti aiškius lėšų, būtinų EPTS įdiegimui gydymo įstaigose bei jos adaptavimui prie ASPĮ turimų vidinių informacinių technologijų, šaltinius. Manome, kad pareiga tuo pasirūpinti visų pirma tenka VSDF bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jokiu būdu negalima reikalauti iš pačios ASPĮ surasti reikiamas lėšas iš “savo vidinių rezervų”. Taip pat neleistina yra versti ASPĮ gydytojus versti įsigyti elektroninius parašus savo lėšomis, nenumačius tokių išlaidų kompensacijos mechanizmo.

12. Manome, kad dabartinės redakcijos “Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų pildymo ir išdavimo preinamuoju laikotarpiu tvarkos“ jokiu būdu negalima teikti tvirtinimui Sveikatos apsaugos ministrui, nes jose yra daug taisytinų dalykų. Šiai tvarkai tobulinti siūlome sudaryti darbo grupę, būtinai įtraukiant į ją šeimos gydytojų ir ASPĮ organizacijų atstovus.