Valdybos nario A.Bleizgio mintys dėl socialinių paslaugų

Ką tik grįžau po atostogų, ir po truputį įsijungiu į įprastą veiklą. Kaip pamenate, rašiau raštą dėl socialinių paslaugų, ir dar kilo tokių minčių, papildymui.
1. Dėl nedarbingumo pažymėjimų. Esmė yra ne tiek pati NP išrašymo prievolė, bet būtinybė nuolat skaičiuoti nedarbingumo dienas, ypač kai yra ilgalaikis nedarbingumas ar NP išduodami neėgaliesiems. Tai ne tik atima laiko ir sukuria papildomą įtampą gydančiam gydytojui, stengiantis "neužtęsti" NP pernelyg ilgai. Kartais tai yra neįmanoma, nes gydytojas ne visada žino, kiek konkretus pacientus per 12 mėn. ar kalendorinius metus buvo nedarbingas, jeigu pvz. gydėsi anksčiau kitoje gydymo įstaigoje, o ambulatorinė kortelė negauta. "Sodra" tokiais atvejais rekomenduoja skambinti "Sodros" atstovams ir pagal asmens kodą teirautis, kiek tas asmuo buvo nedarbingas. Bet čia tikrai absurdų absurdas, kad gydytojas kažkur turi skambinti ir klausinėti su tokių gydymu išvis nesusijusių dalykų, gaišti laiką, žemintis ir t.t. O dar juokingesnė tokia situacija tada, kai "Sodra" pareiškia, kad esą ji visko gali ir nežinoti, nes jeigu NP-mas nepateikiamas Sodrai apmokėti, tai Sodra ir nežino, kad tomis dienomis pacientas buvo nedarbingas. Tai iš kur tada žinoti gydytojui žinoti, kiek tas pacientas nedarbingas iš viso?!
2. Dėl Komp. vaistų. Neprisimenu, ar kažkas rašė tuo klausimu, bet irgi reikia atskirti vaisto paskyrimo funkciją ir vaisto išrašymo. Jeigu pirmoji yra grynai medicininis galykas, tai dėl antrosios tikrai galima abejoti, ypač kai komp. vaistai išrašomi ne pirmą kartą. Pavadinčiau ją "paribine" funkcija, tai yra kažkas tarpinio tarp medicininės ir socialinės, bet akivaizdu, kad tai tikrai užima per daug laiko, ypač kai vieno vizito metu išrašomas ne vienas komp. vaistas. Racionaliausią sprendimą matyčiau tik tokį, kuris būtų kartu su e-recepto įvedimu. Modelis būtų toks: gydytojas į duomenų bazę įveda tam konkrečiam pacientui vaistą, kai pirmą kartą paskiria. Vaistininkas tai mato, kai atvyksta pacientas, jį gali identifikuoti pagal asmens dokumentą (gal ateityje ir pagal e-parašą). Ir kol duomenų bazėje nepažymėta, kad tas vaistas jau nebeskiriamas (t.y. nenurodyta "data iki"), tol vaistininkas ir išduodą tą vaistą, pats skaičuodamas, nuo kada galima jau parduoti.
Aišku, turėtų būti klinikinė kontrolė, kad pacienas, netgi gerai besijausdamas ir toleruodamas skirtus vaistus, retkarčiais apsilankytų pas BPG ar specialistą, kuris po apžiūros atnaujintų įrašą duomenų bazėje, ar sukurtų naują, jeigu skiriamas kitas vaistas, keičiama dozė ar pac. Tas laikotarpis galėtų būtų ne rečiau kaip kas 3, 6 mėnesiai, ar 1 metai (tai galėtų būti numatoma algoritmuose), ar gal net dar ilgiau, pvz. osteoporozės atveju po 1,5 metų (kaip dabar reikalaujama atlikti kaulų tankio tyrimą).
Toks modelis iš tiesų atlaisvintų BPG nuo popierinio darbo ir dienų skaičiavimo, išrašant KVP.